urėdininkas

urė̃dininkas, -ė smob. (1) K, Rtr, NdŽ, KŽ, LTEXI570; Q24, B79, N, L, ūrė̃dininkas (1) KBII63 1. žr. 1 urėdninkas: Karalystės ūrė̃dininkas KII200. Šie urėdininkai bei žalnieriai daugiausiai nėra krikščionys Ns1852,2. Tad visiems paduonims … širdingai uždraudama …, jog tas, kursai … be pavelijimo tos vietos urėdininko nulaužys bei sudegys [tvorą], ing pilį ten dirbtų tikrai bus vestas VoL101. 2. žr. urėdas 1: Urėdininkai rūpinasi tik kaip daugiaus išlupti nuo mužiko A1885,393.